Kopūsto svajonė.
Vieną kartą vienoje dėžutėje sudygo daug liaunų žalių daigelių. Mažyliai džiaugėsi šiluma ir vandenėliu. Vienas jų, kopūstėlis Karolis, labai stengėsi tiesti lapelius į šviesą ir kitų neužgožti.
Kartą šeimininkė išnešė visus daigelius į didelį platų lauką. Juos atsargiai, po vieną, sodino į ilgas vagas.
Sutemo. Aukštai danguje sužibo žvaigždės, patekėjo mėnuo. Tai kopūstėlis matė pirmą kartą. Ir niekaip negalėjo užmigti. Mąstė, kodėl jis čia ir kam reikalingas. Taip begalvodamas ir užsnūdo.
Išaušus atskrido daug gražių baltų drugelių. Jie visi šoko aplink ir taikėsi nors trumpam nutūpti ant augalėlio lapelių.
- Kaip gražu, - džiaugėsi kopūstėlis Karolis ir tiesė savo lapelius. - Kodėl aš ne drugelis? - pavydėjo.
Bet greitai iš mažų taškelių, kuriuos paliko drugiai, ėmė ristis vikšreliai, Karoliui tai labai nepatiko, nes skaudėjo. Bet niekas jam nepagelbėjo. Galiausiai vieną dieną šeimininkė kažin ko pabėrė, ir visi vikšrai krito aukštyn kojom. Visi kopūstėliai, lengviau atsidusę, skubėjo sukti galvas.
Dienos darėsi trumpesnės, dažniau lijo, naktimis kandžiojosi šalna. Karolis svajojo subrandinti sėklas, kad iš jų išaugtų nauji kopūstai. Bet žmonės iškirto visą kopūstų lauką. Juos sukrovė į vežimą ir suvežė į tamsų rūsį. Karolis verkė didelėmis ašaromis ir jo kotas rasojo. Jis sielojosi, kad gyvenimas baigėsi ir daugiau nieko nebebus.
Kartą po ilgų tamsos valandų nušvito šviesa. Visus kopūstus nunešė į virtuvę. Ten nupjaustė jiems lapus, kuriuos raugė.
,,Išnyksiu nepalikęs nei sėklytės ant žemės", - sielojosi Karolis.
Bet šeimininkė kopūstų šerdelių neišmetė, o nunešė atgal į rūsį. Dabar jis iš visų jėgų sengėsi iškęsti nepatogumus ir sulaukti šviesos.
Atėjus pavasariui Karolio ir kitų kopūstų šerdelės buvo pasodintos darže. Jis ir pats nesitikėjo, kad taip greitai sužaliuos. Bet pamatęs drugelius - neapsidžiaugė ir slėpė savo lapus. Jo vikšrai negraužė. Ir Karolis subrandino didžiausią sėklų derlių. Juo labai džiaugėsi šeimininkė.
Vėlų rudenį, kai arė dirvą, Karolis buvo laimingas, kad jo svajonė išsipildė.
Štai kopūstas, atrodo, tokia paprasta daržovė. Tačiau ir kopūstai turi svajonių.
Knygų mugėje įsigyta knyga "Lietuvos vaikų pasakos" praskaidrina nuotaiką smagiomis pasakomis, kurios iš dalies verčia ir pamąstyti. Kaip ir ši. Supranti taip visų tvritintą dalyką, jog reikia turėti svajonę ir ji išsipildys. Mes taipogi turime gražių svajonių, viena jų - atrasti Rojų žemėje ir mes žinome, jog tai pavyks.
Geros ir sėkmingos dienos. Palinkėti reikia sau ir kitiems :)
